La Clusaz – Prancūzijos slidinėjimo kurortas su Savojos dvasia

Yra vietų, į kurias norisi grįžti, net jei dar nespėjai ten nuvykti. La Clusaz – būtent tokia. Tai Prancūzijos Alpių kurortas, kur sniegas šnabžda Alpių istorijas, o Alpių karvių varpeliai susimaišo su ką tik nuo šlaitų nusileidusių keliautojų juoku. Čia Prancūzijos Alpės atrodo ne kaip atvirukas iš kelionių gido, o kaip gyva istorija, kur kiekviena diena – tai akimirka laimės tarp kalnų.

Slidinėjimo kurortas La Clusaz įsikūręs vaizdingoje Savojos slėnyje, netoli Anecio ir Ženevos. Tai ne tik aukštikalnių kalnų kompleksas – tai vieta, kur prancūziškas elegantiškumas susitinka su tikru Alpių charakteriu. Čia sniegas visada purus, šalės jaukios, o kava – tokia, lyg būtų ruošta tik tau vienam. Žiemos rytais La Clusaz šlaitai apsivelka sidabro blizgesiu, o vakarais viskas aplink primena kalėdinį atviruką.

La Clusaz – tai ne vien tik Prancūzijos slidinėjimo kurortas, bet ir gyvas kaimas, kuriame tradicijos nepasidavė turizmo spaudimui. Čia gyventojai sveikinasi vieni su kitais, ūkininkai vis dar verda sūrį reblochon, o rytais oras kvepia šviežia duona. Būtent šis tikrumas daro jį ypatingą tarp dešimčių išpuoselėtų Alpių krypčių. Todėl kiekvienas, kuris bent kartą čia atvyksta, grįžta vėl – ne dėl naujų trasų, o dėl jaukios namų jausenos.

Vietiniai su pasididžiavimu pasakoja apie savo tradicijas: apie senovinius sūrio turgelius, apie Piemenų dienos šventę ir seną varpą, kuris per šventes kviečia visus į pagrindinę aikštę. Net sezono įkarštyje, kai gatvės pilnos turistų, čia jaučiama darni pusiausvyra – tarp gamtos, žmonių ir kalnų. Tai ne „dirbtinis“ poilsio centras, o tikra Savojos kalnų širdis, plakanti sniego, saulės ir paprastumo ritmu.

Kodėl verta rinktis La Clusaz žiemos atostogoms

Todėl, kad čia nėra demonstratyvaus blizgesio – tik nuoširdūs kalnai ir šiltos žmonių šypsenos. Todėl, kad slidinėjimas Prancūzijoje čia – tai ne sportas, o tikras judėjimo malonumas. Ir todėl, kad būtent čia supranti: geriausios žiemos atostogos Alpėse yra tada, kai norisi tiesiog sustoti ir žiūrėti, kaip tyliai krenta sniegas.

La Clusaz – tai kurortas, kuris moka stebinti. Ryte leki trasomis, blizgančiomis saulės spinduliuose, o jau po valandos sėdi terasoje su karštu šokoladu ir klausaisi, kaip kažkur netoliese skamba vaikų slidžių garsai, kai jie daro pirmuosius žingsnius ant sniego. Tai vieta, kur Alpių žiema neatrodo griežta – ji švelni, šilta, beveik „namudinė“.

Gruodį kaimas virsta tikra kalėdine pasaka: gatves puošia girliandos, aikštėje atsiranda mugė, ore tvyro cinamono, karšto vyno ir sūrio kvapas. Vietiniai Kalėdas švenčia paprastai ir jaukiai – su bendromis giesmėmis, pasivažinėjimu rogėmis ir šventiniais vakarais šalėse. Tada supranti, kad tai ne tik kurortas Prancūzijos Alpėse – tai vieta, kur gyvena tikroji žiemos dvasia.

Planuodamas kelionę į La Clusaz, žinok, kad tai vieta, kur laikas sulėtėja. Čia kiekvienas šlaitas – atskira istorija, kiekviena gatvelė – nuotrauka atminčiai, kiekviena vakarienė prie židinio – dar viena proga iš naujo įsimylėti gyvenimą. Ir galbūt būtent čia pajusi, kad La Clusaz – slidinėjimo kurortas, kuris tampa dalimi tavęs.

Šiandien La Clusaz žinomas kaip Prancūzijos žiemos kurortų kompleksas, kur galima puikiai praleisti laiką – su šiltu charakteriu ir šimtmečius gyvuojančiomis tradicijomis. Tačiau kadaise tai buvo nedidelė kalnų piemenų ir ūkininkų gyvenvietė, pasislėpusi tarp La Clusaz kurorto kalnų – pačioje Savojos širdyje, toli nuo didmiesčių ir prekybos kelių. Jo pavadinimas kilo iš senosios prancūzų kalbos žodžio „cluse“, reiškiančio „perėja kalnuose“. Ir iš tiesų – kaimas išaugo natūraliame perėjoje tarp slėnių, jungusių Anecy ir Arvi.

Pradžia ir pirmosios gyvenvietės

Pirmieji gyventojai čia atsirado dar viduramžiais. Jie vertėsi gyvulininkyste, gamino sūrį ir gyveno ramų gyvenimą tarp Alpių kalnų. Žemdirbystė ir prekyba reblochon sūriu tapo vietos ekonomikos pamatu. Ir šiandien būtent šis sūris yra regiono simbolis ir svarbi Savojos gastronominio paveldo dalis.

Šimtmečius kaimas liko atokiai nuo pasaulio. Keliai čia buvo sudėtingi, o žiemą, kai La Clusaz kalnus užklodavo sniegas, patekti į gyvenvietę būdavo beveik neįmanoma. Tačiau būtent tai išsaugojo jos autentiškumą – medines šales, akmenines bažnyčias ir kalnų tylą, kurios nesugebėjo sutrikdyti net amžiai.

Slidinėjimo eros pradžia

Slidinėjimo kurorto La Clusaz istorija prasidėjo XX a. pradžioje. 1907 m. čia buvo įkurta pirma slidinėjimo mokykla, o 1920-aisiais – surengtos pirmosios organizuotos varžybos. Tada dar niekas neįsivaizdavo, kad šis kalnų kurortas Prancūzijoje taps mylima vieta šimtams tūkstančių keliautojų. Slidinėjimo sporto plėtra ir keltuvų statybos 6-ajame dešimtmetyje visiškai pakeitė kaimo gyvenimą. La Clusaz po truputį virto šiuolaikiniu aukštikalnių slidinėjimo kurortu Prancūzijoje.

Laikui bėgant čia pradėjo atvykti sportininkai iš viso pasaulio. Būtent La Clusaz gimė ne vienas pasaulio čempionas laisvojo stiliaus slidinėjime ir snieglenčių sporte. Kurortas išgarsėjo ir dėl legendų – pavyzdžiui, Candide Thovex, kuris pavertė La Clusaz laisvės ant sniego simboliu.

Tradicijos ir šiuolaikinė raida

Nors populiarumas auga, La Clusaz kurortas Prancūzijoje sugebėjo išsaugoti pusiausvyrą tarp modernizacijos ir jaukumo. Centre iki šiol stovi sena bažnyčia su XVIII a. varpine, o kiekvieną penktadienį vyksta ūkininkų turgus, kuriame galima paragauti vietinių sūrių, medaus ir kepinių. Daugelis šeimų čia gyvena jau kelias kartas, derindamos ūkininkavimą su turizmu – būtent todėl La Clusaz jaučiasi ne kaip kurortas, o kaip gyvas Alpių kaimas.

• 1907 metai – įkurta pirmoji slidinėjimo mokykla La Clusaz;
• 1950-ieji – atidaromi keltuvai ir pirmieji viešbučiai;
• 1980-ieji – atsiranda tarptautinės laisvojo stiliaus varžybos;
• 2000-ieji – La Clusaz tampa žinomu ekoturizmo tašku Prancūzijoje;
• Šiandien – tai aukštikalnių kurortas La Clusaz su autentiška Savojos siela.

La Clusaz istorija – tai pavyzdys, kaip mažas kalnų kaimas išsaugojo savo tapatybę ir tapo vienu nuoširdžiausių bei svetingiausių kurortų Prancūzijos Alpėse. Čia tradicijos gyvena greta šiuolaikybės, o kalnų oras primena, kad tikroji prabanga – tai paprastumas ir darna su gamta.

Jei kas nors kada nors nuspręstų sukurti tobulą atviruką iš Alpių, jis tikrai būtų nufotografuotas La Clusaz. Čia viskas taip harmoningai, kad net sniegas krenta tvarkingai – lygūs, fotogeniški snaigių sluoksniai. Kalnų šlaitai atrodo taip, lyg kažkas juos specialiai „sušukavo“ prieš jums atvykstant, o kiekviena šalė stovi būtent tokiu kampu, kuris idealiai pagauna rytinę šviesą. Ir ne, tai ne dekoracijos – tai tikras Prancūzijos Alpių kurortas, kuris tiesiog moka gyventi gražiai.

La Clusaz – tai, kai architektūra nesiginčija su gamta, o tyliai jai pritariamai „dainuoja“. Medinės šalės čia nesistengia šokiruoti – jos tiesiog jaukiai alsuoja spyglių kvapu ir židinių dūmais. Vakare langai švyti šilta šviesa, tarsi kiekvienas kaimo gyventojas sakytų: „Užeik, turime sūrio, karšto vyno ir istorijų prieš miegą“. Būtent tai ir yra La Clusaz kalnų kurorto žavesys – jis ne pretenzingas, ne pernelyg glamūriškas, bet nepaprastai tikras.

Architektūra, kvepianti medžiu ir ramybe

Net ir modernūs viešbučiai čia statomi su pagarba tradicijoms: jokios stiklo „dėžės“ ar metalinių fasadų – tik medis, akmuo ir truputis prancūziško žavesio. Centrinė bažnyčia su XVIII a. varpine atrodo taip, lyg stebėtų visą kaimą ir šyptelėtų, kai turistai bando pagauti „tobulą“ fotografavimo kampą. Aikštėje kvepia kepiniais, o netoliese esantis senas laikrodis išmuša šešias – pats metas karštam šokoladui ar taurės vyno.

Tarp La Clusaz gatvelių labai lengva pasiklysti – ir, ko gero, tai geriausias dalykas, kuris jums gali nutikti. Už kiekvieno posūkio – mažytė sūrio parduotuvėlė, medinių žaislų krautuvėlė ar dirbtuvė, kur vietinis senolis rankomis gamina slides. Viskas atrodo taip, tarsi Pinterest būtų atgijęs, tik be filtrų ir surežisuotų kadrų.

Gamtos grožis, iš kurio nesinori išvykti

Aplink La Clusaz – gryna Prancūzijos Alpių magija. Vasarą čia žaliuoja pievos, kur karvės atrodo laimingesnės už kai kuriuos turistus, o žiemą – begalinė sniego jūra. La Clusaz kurorto kalnai išsidėstę aplink tarsi žiūrovai gamtos koncerte: ramūs, didingi, su lengvu rūku ant viršūnių. Iš čia matyti Monblanas – tas pats, kurį visada matome atvirukuose, tik dabar jis tikras ir tiesiai prieš jus.

Šalia – Confins ežeras, kur net vanduo atrodo šiek tiek romantiškas, o Beauregard plokščiakalnis atveria tokias panoramas, kad net norisi kvėpuoti giliau. Tiems, kurie mėgsta aktyvų poilsį, čia yra dviračių maršrutų ir pėsčiųjų takų, vingiuojančių per miškus ir Alpių gėles. Ir taip, kiekvienas maršrutas baigiasi arba kavinuke, arba sūrinėje – juk Prancūzijoje net „fitnesas“ turi skonį.

• Daugiau nei 130 km trasų slidinėjimui Alpėse;
• Dešimtys vasaros maršrutų žygiams, trekingui ir pasivažinėjimams dviračiais;
• Panoraminiai vaizdai į Aravis masyvą ir Monblaną;
• Išsaugota Savojos architektūra – šalės, pasakojančios savo istorijas;
• Natūralus ekologiškumas: minimaliai automobilių, maksimaliai gryno oro.

La Clusaz – tai kurortas Prancūzijoje, kuris nesistengia būti „madingas“, nes jam to paprasčiausiai nereikia. Jis jau ir taip idealus: šiek tiek kaimiškas, šiek tiek romantiškas, visiškai nuoširdus. Ir kai sėdi savo šalės balkone su puodeliu kavos ir žiūri, kaip aušra lėtai slenka per kalnus – atrodo, kad ši vieta sugalvota specialiai tau.

Jei esate iš tų, kurie mėgsta turėti „viską sudėliota į lentynėles“ net kalnuose, šis skyrius – būtent jums. La Clusaz Alpėse – tai vieta, kur net „Google Maps“ atrodo įsimylėjusios kraštovaizdį. Čia lengva susiorientuoti, dar lengviau pamiršti laiką ir visiškai neįmanoma nesušypsoti, kai matai, kaip sniegas tyliai krenta ant vietinės kepyklėlės iškabos.

Kad jūsų žiemos atostogos praeitų be netikėtumų (bent jau nemalonių), parengėme trumpą gidą apie La Clusaz Alpių kurortą. Kaip atvykti, kada geriausia važiuoti, kam čia labiausiai patiks – ir kiek pinigų pasiimti, kad užtektų ir ski pasui, ir desertui su reblochon sūriu. Patikėkite, paragavę šio sūrio kartą, norėsite nusipirkti visą lagaminą „atsiminimui“.

Kur yra La Clusaz

Kurortas įsikūręs Haute-Savoie (Aukštutinės Savojos) departamente, Auvergne–Rhône–Alpes regione, maždaug už 30 km nuo Anecy miesto ir apie 50 km nuo Ženevos. Tai dalis žavingo kalnų masyvo Aravis, kuris laikomas vienu vaizdingiausių Prancūzijos Alpėse. Būtent todėl čia patogu atvykti ir lėktuvu, ir automobiliu: iš Ženevos oro uosto – apie valanda kelio vaizdingais serpantinais.

Kelias į La Clusaz – tai jau atskiras jūsų kelionės punktas. Jis veda per slėnius, kur ganytojai net ir sniege gano karves, ir per tiltus, nuo kurių atsiveria tokie vaizdai, kad norisi tuoj pat sustoti ir išsitraukti fotoaparatą. Autobusai ir šatlai iš Anecy ir Ženevos kursuoja reguliariai, o jei vairuojate patys – pasiruoškite nuolat sakyti „vau“ ir dairytis aplink. Atrodo, net navigatorius čia gėrisi kalnais ir specialiai siūlo važiuoti lėčiau.

Kada geriausia atvykti

Jei svajojate apie slidinėjimą Alpėse, žiemos sezonas La Clusaz tęsiasi nuo gruodžio iki balandžio. Sniego čia pakanka net tada, kai kaimyniniai kurortai jau „tirpsta“ ir pasiduoda pavasariui. Vietiniai juokauja, kad „La Clusaz turi sutartį su sniegu“ – toks stabilus čia sniego sluoksnis. Šiuo laikotarpiu kaimas gyvena savu ritmu: glintveino kvapas, slidžių skambesys ir vaikų juokas, kai jie daro pirmuosius nusileidimus, kuria tikrą žiemos pasaką. Būtent žiemą kurortas virsta spalvingu aviliu – su trasomis, festivaliais, šviesomis ir karštu šokoladu už kiekvieno kampo.

O jei labiau mėgstate pasivaikščiojimus, pėsčiųjų takus ir žaliąją Savoją – tuomet atvykite vasarą, nuo birželio iki rugsėjo. Šiuo laikotarpiu La Clusaz Alpių kurortas nusivelka žiemos rūbą ir apsivelka žalią suknelę: šlaitus dengia žolė, skamba karvių varpeliai, o oras kvepia pušimis ir šienu. Tai metas piknikams prie Confins ežero, žygiams į Beauregard plokščiakalnį ir vakarams, kai saulė leidžiasi už viršūnių, palikdama dangų rausvą – tarsi po taurės vyno.

Vasarinis La Clusaz – visiškai kitokia istorija: čia važinėjama dviračiais, kylama į kalnus keltuvais vien tam, kad pasimėgautumėte Prancūzijos Alpių panorama, arba lankomos vietinės fermos, kur galima paragauti vos prieš kelias valandas pagaminto sūrio. Ir nors be slidinėjimo įrangos čia vaikščioti kiek lengviau, laisvės jausmas išlieka toks pats. Todėl, nepriklausomai nuo sezono, aukštikalnių kurortas La Clusaz visada ras, kuo jus pakerėti – ar tai būtų apsnigtos trasos, ar levandų vėjas Savojos slėniuose.

Biudžetas ir įspūdžiai

Kainos La Clusaz – „prancūziškai sąžiningos“: ne pačios pigiausios, bet ir be kosminių skaičių, kaip Kuršovelyje. Viešbučiai čia įvairaus lygio, daug jaukių apartamentų ir šeimyninių šalės. Vidutinis dienos biudžetas – nuo 120 iki 200 eurų, įskaičiuojant nakvynę, ski pasą ir maitinimą. Tačiau svarbiausia – jausmas: net kava su kruasanu čia atrodo skanesnė, nes ją geri žiūrėdamas į Alpių kalnus.

La Clusaz – tai tas atvejis, kai atvyksti „trim dienom“, o pasiliekai savaitei. Nes kiekviena diena prasideda mintimi: „Dar vienas nusileidimas – ir važiuoju namo“, o baigiasi žodžiais: „Na gerai, dar viena diena – ir tikrai išvažiuoju“. Bet namo taip ir neskubi – nes La Clusaz, atrodo, laikas teka šiek tiek lėčiau nei kitur.

Kiekvienas kalnų kaimas turi savo sielą, tačiau La Clusaz turi ir humoro jausmą. Čia net istorijos kvepia reblochon sūriu ir karštu vynu. Jei paklausite vietinių, iš kur toks pavadinimas, jie nusišypsos: esą, nuo seno žodžio „cluse“ – tarpeklis. O tada pridurs: „Bet jei čia pasilikote bent dienai, tai jau ne tarpeklis, o spąstai. Nes iš čia nesinori išvažiuoti“.

Sako, kad reblochon sūris gimė būtent čia, kai ūkininkai sumanė šiek tiek „apgauti“ mokesčius. Karves pamelždavo ne iki galo, o po duoklės surinkimo – dar kartą, slapta. Pienas būdavo riebesnis, sūris – švelnesnis, o istorija – skanesnė. Taip šis „nepaklusnumo sūris“ tapo nacionaliniu Haute-Savoie pasididžiavimu. La Clusaz jį patiekia prie beveik visko – net prie sniego, jei tik jis nesilydytų.

Kaimelyje labai mylimos karvės. Kartą per metus, per Fête de l’Alpage – Alpių ganyklų šventę – jos tampa tikromis podiumo žvaigždėmis: su gėlėmis, varpeliais ir fotografais aplink. Turistai ploja, vaikai juokiasi, o kas nors būtinai pajuokauja, kad La Clusaz net galvijai žino, jog jie yra Prancūzijoje – todėl ir elgiasi su savotiška orumo doze.

Tačiau ne tik karvės čia turi šventę. La Clusaz kalnai Prancūzijos Alpėse užaugino ne vieną čempioną – būtent iš čia kilęs legendinis freerideris Candide Thovex. Vietiniai sako, kad jis taip myli sniegą, jog net vasarą važinėja žole. Gal todėl vietinės trasos turi tą ypatingą energiją – lengvumą, nuo kurio norisi gyventi visu pajėgumu.

Ir dar viena detalė, apie kurią retai rašo kelionių giduose: kaimo centre stovi sena bažnyčia, ir kai jos varpas nuaidi žiemos vakarų tyloje, atrodo, kad tai ne varpas, o pats Alpių „širdies dūžis“ po sniegu. Tą akimirką net atkakliausi turistai sustoja, pamiršta fotoaparatus ir tiesiog klauso. Nes La Clusaz – tai ne tik slidinėjimo kurortas, tai vieta, kur gamta, žmonės ir humoras groja vieną bendrą melodiją.

• La Clusaz – vienas seniausių Alpių kaimų, minimas dar XV a.
• Būtent čia gimė garsusis reblochon sūris – „skaniausias mokesčių protesto aktas“.
• Kurortas turi daugiau nei 130 km trasų, 5 kalnų sektorius ir šimtus šypsenų ant šlaitų.
• Vietiniai juokauja: „Mes nebijome šalčio – mes jį slidinėjame“.

Tad jei ieškote ne šiaip žiemos atostogų Prancūzijos Alpėse, o vietos su charakteriu – atvykite į La Clusaz. Čia net sniegas krenta su gracija, o kiekviena šypsena atrodo lyg dalis kraštovaizdžio. Ir kas žino – gal būtent šiame kaime rasite savo mažą prancūzišką „je ne sais quoi“ tarp kalnų ir šilto reblochon aromato.

La Clusaz švenčia viską, ką tik įmanoma: žiemą, sūrį, saulę, sniegą ir net gerą nuotaiką. Ir daro tai taip prancūziškai, kad iškart norisi užsisakyti taurę vyno, užsidėti beretę ir pasisveikinti „bonjour“ su kiekvienu praeiviu. Kurortas gyvena renginiais – nuo slidinėjimo varžybų iki tikrų liaudiškų švenčių su muzika, šokiais ir karšto reblochon kvapu nuo grilio.

Žinomiausia šventė – Fête de l’Alpage, arba Alpių ganyklų diena. Tai nuostabus tradicijos ir teatro po atviru dangumi derinys: ūkininkai išveda į gatves papuoštas karves, vaikai dainuoja senas giesmes, o turistai filmuoja, tarsi atsidūrę prancūziškame filme. Atmosfera – grynas džiaugsmas: sniegas tirpsta net rugpjūtį, o širdis – kažkur tarp juoko ir šviežio sūrio kvapo.

Žiemą La Clusaz Alpių kurortas virsta tikra šventine scena. Čia vyksta „Radiomeuh Circus Festival“ – muzikinis festivalis tiesiai ant sniego, su didžėjais, glintveinu ir šokiais su slidinėjimo batais. O sezono pabaigoje – tradicinis „Défi Foly“, kurio metu bebaimiai slidininkai ir snieglentininkai bando perskristi per ežerą. Taip, būtent perskristi. Ir taip, dauguma nepasiekia kranto – bet juoko netrūksta visiems.

Kalėdos La Clusaz – tai pasaka, kurios net suaugusieji laukia kaip vaikai. Kaimas pasipuošia šimtais girliandų, pagrindinėje aikštėje pastatoma medinė eglė, o ore tvyro cinamono ir karšto šokolado kvapas. Vietiniai sako: „Kalėdos be sniego – dar ne bėda, bet be La Clusaz – jau gaila“. Čia kiekvieną vakarą vyksta koncertai, gatvės pasirodymai, o Kalėdų Senelis atvyksta, žinoma, slidėmis – juk kaip kitaip kalnuose?

Ir, žinoma, Naujieji metai. Tai – atskira istorija. Naktis, kai dangus virš viršūnių sproginėja fejerverkais, o aplink girdėti šimtai tostų: „už laimę, už meilę ir už naują nusileidimą be kritimų!“. Prancūzai nešaukia „ura“ – jie tiesiog šypsosi, apsikabina ir tyliai taria „bonne année“, kas reiškia „laimingų metų“. Ir tai labai tiksliai apibūdina žiemos šventes La Clusaz – šiltas, nuoširdžias, su sniego ir laimės aromatu.

• Gruodis–sausis: kalėdinės mugės, ugnies šou, nusileidimai su deglais.
• Kovas: Radiomeuh Circus Festival – elektroninė muzika tiesiai ant šlaitų.
• Balandis: Défi Foly – legendinės „skrydžio“ varžybos per ežerą.
• Vasara: Fête de l’Alpage – kalnų gyvenimo, piemenų ir gamtos šventė.
• Visus metus: gastronominiai festivaliai, turgeliai, koncertai po atviru dangumi.

Sako, kad į La Clusaz Prancūzijos Alpėse galima atvykti net be plano – šventė vis tiek jus suras. Nes čia kiekviena diena primena mažą stebuklą: žmonės juokiasi, vaikai ridenasi sniegu, o kažkas būtinai groja akordeonu tiesiai prie šalės. Ir tada supranti – tai ne šiaip slidinėjimo kurortas, tai vieta, kur žiema turi širdį.

Atvykus į La Clusaz, atrodo, kad net sniegas čia turi savo dienotvarkę: ryte – blizga, dieną – kviečia į šlaitus, vakare – tyliai ilsisi po žvaigždėmis. Kurortas toks gyvas, kad kiekviena diena primena mažą istoriją – su kavos aromatu, juoku keltuvuose ir slidžių šnarėjimu per sniegą. Viskas aplink alsuoja jaukumu ir nuotykiu: kalnų viršūnės, medinės šalės, ryškios sūrio ir slidinėjimo įrangos parduotuvių vitrinos, karšto šokolado kvapas, tvyrantis virš pagrindinės aikštės.

Ir nesvarbu, ar esate čia pirmą kartą, ar jau seniai pažįstate kiekvieną trasos posūkį – La Clusaz Prancūzijoje visada suras, kuo jus nustebinti. Vienam ji dovanos ramybę apsnigtame miške, kitam – naujas emocijas stačiame nusileidime, trečiam – skaniausią reblochon gyvenime. Tai vieta, kur tiesiog neįmanoma ramiai sėdėti kambaryje – ji lyg šnabžda: „išeik į lauką, čia per gražu, kad pasiliktum viduje“.

Slidės, snieglentės ir begaliniai šlaitai

La Clusaz – tai Prancūzijos slidinėjimo kurortas, kurio sunku supainioti su kitu. Čia daugiau nei 130 km įvairaus sudėtingumo trasų, išsidėsčiusių tarp penkių viršūnių – Beauregard, Manigod, l’Étale, Aiguille ir La Balme. Nuo mėlynų iki juodų, nuo šeimyninių šlaitų iki laukinių freeride zonų – kiekvienas ras savo tempą, ritmą ir nuotaiką.

Ir dar – čia ypatinga atmosfera. Vietiniai sako: „Slidinėjimas La Clusaz Prancūzijos Alpėse – tai ne sportas, o menas judėti gražiai“. Todėl net jei esate naujokas, niekas į jus nežiūrės kreivai – čia padės, padrąsins ir išmokys mylėti kalnus taip, kaip tai daro patys savojiečiai.

Pėsčiųjų takai ir dviračių maršrutai

Kai sniegas tirpsta, La Clusaz neužmiega – priešingai, ji atgyja iš naujo. Alpių kalnus uždengia žaluma, o jų šlaituose atsiveria dešimtys pėsčiųjų takų ir dviračių maršrutų. Galima nueiti iki apžvalgos aikštelės Col des Aravis, iš kurios matyti Monblanas, arba pakilti į ganyklas, kur piemenys iki šiol verda sūrį tiesiai ant laužo.

Mėgstate nuotykius? Pasiimkite elektrinį dviratį ir ištyrinėkite Aravis slėnį – atrasite kaimelius, krioklius ir senas fermas, kur galima paragauti šviežiausio pieno gyvenime. O jei norisi tiesiog tylos – pakanka anksti ryte išeiti pasivaikščioti. La Clusaz kalnų kurorte saulėtekiai kvepia spygliuočiais, o švarus oras lyg sako: „gyvenimas gražus“.

Romantikams ir šeimoms

Poroms – vakariniai pasivaikščiojimai apsnigtomis gatvelėmis, pirtys su vaizdu į viršūnes ir nusileidimai saulėlydžio spinduliuose. Šeimoms – čiuožykla, vaikų slidinėjimo mokyklos ir šiltos šalės, kur kvepia kakava. Kiekvienam – savas La Clusaz. Vietiniai juokauja: „Net pingvinų pasimatymai čia atrodytų romantiškai“.

La Clusaz – kurortas, keičiantis gyvenimo ritmą. Čia pamiršti skubėjimą, vietoje „darbų sąrašo“ atsiranda „džiaugsmų sąrašas“, ir staiga supranti: geriausia, ką galima padaryti Alpėse – tiesiog pabūti čia šiek tiek ilgiau.

La Clusaz – tai ne tik galutinis kelionės taškas, bet ir atspirties taškas daugybei atradimų. Sėdėdami jaukioje šalėje su kavos puodeliu žiūrite į žemėlapį ir suprantate: aplink – dešimtys nuostabių vietų, kurias galima pasiekti per valandą. Alpės čia tarsi sukurtos trumpiems pabėgimams – kiekviena perėja atveria naują peizažą, kiekvienas kaimas turi savą akcentą ir savą istoriją.

Ir net jei jums atrodo, kad jau matėte visus pasaulio kalnus, Savoja geba nustebinti. Čia galima ryte slidinėti La Clusaz, o dieną – gerti kavą prie Anecy ežero, stebint, kaip jame atsispindi Monblanas. Tai vienas iš tų regionų, kur kiekviena kelionė į Alpes – ne tiesiog maršrutas, o nuotykis. Kartais atrodo, kad pati gamta čia vaidina gidą: vos tik išeini už kaimo ribų – ir jau prasideda nauja istorija.

Annecy – „Prancūzijos Venecija“

Tik 30 km nuo La Clusaz – ir atsiduriate mieste, kuris atrodo sukurtas akvarelei. Annecy – tai senovinių kanalų, viduramžių gatvelių ir neįtikėtinai švaraus ežero derinys, kurį prancūzai vadina „Alpių perlu“. Čia kiekvienas grindinio akmuo turi savo istoriją, o kiekvienas tiltelis tarsi prašosi nuotraukos su užrašu „prancūziška ramybė“.

Vasarą miestas gyvena vandens ritmu – krantinės pilnos turistų, valtys tyliai slysta ežeru, o vietiniai su malonumu gurkšnoja kavą terasose, stebėdami virš galvų skrendančius parasparnius. Žiemą viskas pasikeičia: kanalus apgaubia rūkas, o aikštėse įsižiebia šventinės švieselės. Tada Annecy virsta tikra kalėdine pasaka – su mugėmis, cinamono ir šokolado aromatu, čiuožyklomis tiesiai prie rotušės ir muzika, sklindančia iš nedidelių parduotuvėlių.

Nepamirškite užkopti į Château d’Annecy pilį – jos bokštai stovi virš miesto tarsi laiko sargai. Iš čia atsiveria vaizdas, kuris priverčia net santūriausius keliautojus tyliai tarstelėti „vau“: žydras ežeras, apsnigtos viršūnės ir senamiestis, atrodantis it iliustracija iš pasakų knygos. Pilyje įrengtame muziejuje galima pamatyti senovinius Savojos žemėlapius, Alpių amatininkų įrankius ir dailininkų drobes, bandančias perteikti tą pačią kalnų tylą, kurią jaučiate stovėdami čia gyvai.

Col des Aravis – perėja su vaizdu į Monblaną

Vos už 15 minučių kelio nuo kurorto – legendinė Col des Aravis perėja. Tai vieta, kur kalnai tampa arčiau, o oras – skaidresnis. Atsiveria panorama į Monblaną, ir net vietiniai, matę ją šimtus kartų, vis sustoja pažiūrėti dar kartą. Čia galima išgerti kavos mažoje šalėje, nusifotografuoti kadrą, kuris taps jūsų geriausiu žiemos prisiminimu, arba tiesiog pasimėgauti tyla, kurią pertraukia tik karvių varpeliai ir vėjas viršūnėse.

Manigod kaimas – žavinga Savojos tyla

Netoliese yra Manigod – kaimelis, kuriame atrodo, kad laikas pamiršo judėti. Čia gimė visame pasaulyje žinomas šefas Marc Veyrat, o vietiniai šeimininkai iki šiol kepa duoną senovinėse akmeninėse krosnyse. Atvykite čia dėl ramybės, pušynų kvapo ir lėkštės tikro savojietiško fondiu. Vietiniai juokauja, kad Manigod žmonės kalba lėčiau, nes skubėjimas gadina gyvenimo skonį.

La Clusaz – ideali „bazinė stovyklavietė“ išvykoms: ryte slidinėjate, dieną – geri kava Anecy, o vakare grįžtate į savo šalę prie židinio. Ir svarbiausia – nereikia skubėti. Nes Savojos krašte net trumpa kelionė trunka ilgiau vien todėl, kad norisi pailginti malonumą.

Kalnai – tai grožis, reikalaujantis pagarbos. Ir nors La Clusaz – vienas draugiškiausių ir patogiausių kurortų Prancūzijos Alpėse, net ir čia verta laikytis kelių paprastų, bet svarbių taisyklių. Kaip juokauja prancūzai: „Kad diena kalnuose būtų sėkminga, reikia gerbti sniegą ir nesiginčyti su oru“.

Prancūzijos Alpės gyvena pagal savo taisykles. Net jei ryte šviečia saulė, iki pietų gali prasidėti pūga. Prieš išeidami į trasas, pasitikrinkite orų prognozę programėlėje arba informaciniuose stenduose prie keltuvų. Jei matote ženklą apie lavinų pavojų – priimkite jį rimtai, net jei atrodo, kad „tik truputį nukrypsite nuo trasos“. Kalnuose tas „truputį“ kartais baigiasi paieškos operacija.

Apranga – patogumo raktas

Temperatūra La Clusaz gali keistis kelis kartus per dieną: saulė, vėjas, sniegas – viskas keičiasi tarsi teatre, kuriame gamta pati režisuoja spektaklį. Ryte gali būti giedra ir švelniai šilta, o po pietų – tankūs debesys ir smulkus sniegas, krentantis taip ramiai, lyg kažkas barstytų pudrą ant viršūnių. Todėl sluoksniuota apranga – geriausias draugas: termoapatiniai, flisas ir vėjui atspari striukė išgelbės net tada, kai keltuve pasidarys vėsiau.

Nepamirškite apsauginių akinių, šalmo ir kremo nuo saulės – Alpėse jis reikalingas net žiemą, nes saulė atsispindi nuo sniego dviguba jėga. Ir jei atrodo, kad tik „šiek tiek įdegėte“, – iš tiesų greičiausiai gavote pilną prancūziško kalnų įdegio versiją. Pravartu turėti termoso su arbata ar kava – net patys didžiausi entuziastai kartais nori trumpam sustoti, giliai įkvėpti šalto oro ir tiesiog pasigėrėti vaizdu.

Ir dar – nepamirškite smulkmenų, kurios išgelbsti dieną: šilumą palaikančių pakelių rankoms, atsarginių pirštinių, drėkinamojo lūpų balzamo ir mažos šokolado plytelės kišenėje. Prancūzijos Alpėse tai – ne prabanga, o strateginis energijos rezervas. Ir svarbiausia – nebandykite atrodyti „kaip reklamoje“, nes tikras stilius kalnuose – tai šiluma, šypsena ir sveika sveiko proto dozė.

Protingas slidinėjimas

Kurorto trasose – be galo daug galimybių: nuo lengvų mėlynų iki ekstremalių juodų, kur širdis ima plakti greičiau dar prieš startą. Alpių La Clusaz turi daugiau nei 130 km paruoštų nusileidimų, taip pat freeride zonas, kurios traukia tikrus adrenalino ieškotojus. Tačiau net jei esate naujokas – nesijaudinkite: čia dirba daugiau nei dešimt slidinėjimo mokyklų, o prancūzų instruktoriai moka mokyti taip, kad juokiatės dažniau, nei krentate.

Jei nesate tikri dėl savo jėgų, geriau rinkitės trasą pagal savo lygį – La Clusaz tai padaryti lengva, nes viskas aiškiai sužymėta, yra interaktyvių žemėlapių. Visos trasos prižiūrimos, o keltuvų sistema leidžia greitai keisti kryptį ir išvengti spūsčių. Perėjose dažnai nusileidžia rūkas – tokiais momentais net patyrę slidininkai sulėtina tempą. Vietiniai sako: „Jei matai mažiau nei tris snaiges – metas į kavinę“. Ir atminkite: raudoni skruostai po slidinėjimo – malonu, o raudona kortelė iš gelbėtojų – jau nebe.

Kelionių draudimas – būtinas

Net jei esate slidinėję šimtą kartų, draudimas – tai jūsų ramybė ir jūsų piniginė. Prancūzijoje gelbėjimo darbai kalnuose yra mokami, ir sąskaita gali tapti nemalonia staigmena. Todėl pasirūpinkite draudimu, kuris apima žiemos sportą – jis kainuoja mažiau nei vakarienė su fondiu, o nelaimės atveju sutaupys labai daug.

• Skubios pagalbos numeris (ES): 112
• Gaisrinė / greitoji pagalba: 18
• Policija / žandarmerija: 17

La Clusaz – tai vieta, kur susitinka nuotykiai ir ramybė. Pakanka laikytis elementarių taisyklių, klausytis kalnų oro ir neprarasti pagarbos gamtai – ir jūsų žiemos atostogos Prancūzijoje taps istorija, kurią dar ne kartą pasakosite su taurės vyno gurkšniu.

Prasidėjus žiemos šventėms visi norime vieno – apsupti save ir artimuosius tikra pasaka, šiluma, cinamono kvapu ir juoku. Ir nors pasakos ieškoma įvairiuose pasaulio kampeliuose, tik Alpių kalnai moka ją dovanoti taip dosniai. Čia net sniegas krenta su stiliaus pojūčiu, o oras kvepia sūriu ir ką tik iškeptu bagetu. Ne veltui tarp vietų, į kurias verta pabėgti nuo kasdienės rutinos, aukštikalnių kalnų kompleksas La Clusaz užima ypatingą vietą keliautojų širdyse. Nes šis Alpių kurortas – ne tik vieta slidinėti, o scena, kurioje vyksta jūsų pačių žiemos istorija su šampanu, snaigėmis ir trupučiu prancūziško žavesio.

Sako, jei pasitiksi Naujųjų metų naktį La Clusaz ar praleisi Kalėdas Prancūzijos Alpėse, visas ateinantis metas bus šiltas, net jei už lango sniegas, stiprus šaltis ar įkyri pūga. Ir, tiesą sakant, prancūzai retai klysta kalbėdami apie stilių – ypač kai kalba apie laimę. Juk čia atvykstama ne tik dėl trasų, bet ir dėl atmosferos. Šventės čia neapsimestinės – jos gyvena kiekvieno vietinio širdyje. Prancūzai juokauja: „Jei žiemos šventes sutikai La Clusaz, tikrai nepamiršai šypsotis“. O mes pridėsime – ir nepamiršai, kad laimės dažnai kvepia karštu fondiu ir sniegu, kuris krenta tiesiai ant nosies.

Kalėdos La Clusaz

Gruodžio pradžia Alpėse – metas, kai Prancūzijos kalnų kurortas La Clusaz virsta tikra žiemos pasaka. Gatvės nušvinta girliandomis, šalės languose mirga židinių šviesa, o virš slėnio sklinda karšto šokolado ir cinamono kvapas. Kaimą puošia medinės figūrėlės ir eglišakių vainikai, primenantys vaikystę ir laiškus Kalėdų Seneliui. Centre atsidaro Marché de Noël – kalėdinė mugė, kur tarp apsnigtų kioskelų galima paragauti traškių vaflių, sūrio, glintveino ir ant ugnies spragsinčių saldžių kaštonų.

Vakarais aikštę užlieja muzika: koncertuoja vietiniai chorai, girdisi kinkinių varpeliai ir vaikų juokas. Labiausiai laukiamas momentas – prancūziško Kalėdų Senelio pasirodymas: tradiciškai jis nusileidžia nuo kalno slidėmis, mojasi vaikams ir dalina saldainius. Sako, net suaugusieji tą akimirką trumpam pradeda tikėti stebuklais. Šventinė atmosfera tokia nuoširdi, kad atrodo – snaigės čia sukasi kalėdinių melodijų ritmu, o pats oras prisotintas šilumos ir ramybės.

• 🎅 Nuotraukos su Père Noël – kasdien nuo gruodžio 17 iki 24 d.
• 🎵 Kalėdiniai koncertai Saint-Jean-Baptiste bažnyčioje.
• 🕯 Gyvas Betliejus ir vaidinimai kaimo aikštėje.

Naujieji metai La Clusaz

Kai laikrodis artėja prie vidurnakčio, La Clusaz kalnų kurortas sušvinta ypatinga šviesa. Pagrindinėje aikštėje susirenka šimtai žmonių su šampano taurėmis, o dangus virš viršūnių sproginėja fejerverkais, atsispindinčiais sniege. Čia niekas neskuba – kiekvienas mėgaujasi akimirka, draugų kompanijos šiluma ir žėrinčiais kalnais.

Po laikrodžio dūžių prasideda kalnų džiazo naktys ir vakarėliai šalėse, kur vietoj pompastikos – juokas, šokiai ir karštas šokoladas. O kitą rytą atkakliausi sutinka saulėtekį ant Beauregard viršūnės, kad pirmą metų dieną pradėtų tiesiogine to žodžio prasme – „aukštai“.

Ir kai pirmieji saulės spinduliai paliečia apsnigtus šlaitus, atrodo, kad net kalnai sveikina naują dieną. Oras gaivus kaip pažadas, o sniegas blizga lyg kas būtų pabėręs milijonus deimantų po kojomis. Būtent toks naujųjų metų poilsis kalnuose ilgai išlieka širdyje – be skubėjimo, bet su tikro džiaugsmo jausmu. Nes Naujųjų metų šventimas Prancūzijoje – tai ne vien šampanas ir fejerverkai, o ta akimirka, kai stovite Alpių apsupty ir suprantate: gyvenimas nuostabus, kol aplink sniegas, šypsenos ir kalnų dangus.

Pasaulyje yra kurortų, kurie stebina prabanga, ir yra tokių, kurie užkariauja nuoširdumu. La Clusaz priklauso antrajai kategorijai. Tai slidinėjimo kurortas Prancūzijos Alpėse, kur tu ne tik leki trasomis – tu kvėpuoji kalnais, klausaisi karvių varpelių, jauti karšto šokolado kvapą šaltame ore ir gaudai tą pačią laimės akimirką, kurios nesinori paleisti. Čia net sniegas krenta lėčiau, lyg duotų daugiau laiko pasimėgauti akimirka.

Čia atvykstama slidinėti, o pasiliekama dėl kažko daugiau – ramybės, darnos, namų jausmo. La Clusaz nieko nereikia įrodinėti – pakanka tiesiog būti. Atrodo, kad net kalnai čia šypsosi, kai pirmą kartą ragauji fondiu po ilgo nusileidimo. Ir jei paklaustumėte bet ko, kas bent kartą lankėsi šiame kurorte Prancūzijos kalnuose, jis pasakytų: „Tai ne šiaip kurortas, tai būsena“.

Sako, meilė iš pirmo žvilgsnio – mitas. Tačiau tas, kuris matė saulėtekį virš Aravis viršūnių, greičiausiai nesutiktų. La Clusaz vaizdai – tai vieta, kur širdis ima plakti prancūziškos melodijos ritmu: šiek tiek lėčiau, švelniai ir su neišvengiamu Savojos vyno poskoniu. Tad kai kitą kartą kas nors paklaus, kur rasti šilčiausias žiemos atostogas Alpėse, tiesiog nusišypsokite ir atsakykite: „La Clusaz“. Nes čia – kalnų širdis ir Prancūzijos siela.

Taigi, pasiruošę? Laikas krautis lagaminą, ieškoti pirštinių, atsisiųsti grojaraštį su prancūzišku šansonu ir leistis į kelionę kalnų link. Nes laimė kartais tiesiog gyvena mažame Alpių kaimelyje, kur sniegas blizga, žmonės šypsosi, o gyvenimas atrodo truputį paprastesnis. Ir tas kaimelis turi vardą – La Clusaz.